Dictionary of the Lithuanian Language.
išpaikinti — 1 išpaikinti tr. 1. J, Vlkv, Sg išlepinti: Su tokiu išpaikintu vaiku gyva bėda – jam viskas negerai! Slv. Mus čia išpaikino: viskuo aprūpina rš. 2. J sugadinti, išdykinti, išvesti iš kelio: Tu jį labai išpaikinai: dabar jis nė vieno neklauso Vrb … Dictionary of the Lithuanian Language
paikinti — 1 paikinti ( yti), ina, ino tr. 1. K lepinti: Gimdytojai kaip įmanydami stengėsi kūdikį paikinti P.Cvir. I mumis paikina visus Kin. Nepaikyk ma[n] vaiko! KzR. Karalius nemėgsta paikinti savo valdinių J.Jabl. Didelėj valioj augintas, iš jaunų… … Dictionary of the Lithuanian Language
papaikinimas — 1 papaikinimas sm. (1) KI227 → 1 papaikinti 2. paikinimas; išpaikinimas; papaikinimas … Dictionary of the Lithuanian Language
supaikinti — 1 supaikinti tr. 1. sukvailinti, suglumyti, suklaidinti: Tavo grožis supaikino mane rš. Jie ne vieną yra supaikinę ir nuvarę į pikčiausią bėdą A1885,23. Supaikino tuštybė mane, pigios garbės užsimaniau V.Kudir. Veselė surengta, o jis, išsivedęs… … Dictionary of the Lithuanian Language
